Trumpai: ES AI aktas įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 2 d. ir taikomas etapais: draudžiamos praktikos — nuo 2025 m. vasario, bendrosios paskirties AI modelių taisyklės — nuo 2025 m. rugpjūčio, didelės rizikos sistemų ir skaidrumo prievolių — nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. Daugumai Lietuvos įmonių, naudojančių chatbotus ar AI įrankius, tai reiškia ribotos rizikos lygį: pagrindinė prievolė — informuoti žmones, kad jie bendrauja su AI, ir pažymėti AI sugeneruotą turinį.
Apie ES AI aktą (angl. AI Act) kalbama daug, bet konkretumo mažai. Daugelis smulkiojo ir vidutinio verslo savininkų klausia to paties: „ar tai liečia mane, jei tik turiu pokalbių robotą svetainėje arba naudoju AI tekstams rašyti?" Šiame straipsnyje paaiškiname reglamentą paprastai — kada kas įsigalioja, kokie yra rizikos lygiai ir ką praktiškai turėtumėte padaryti.
Pastaba: tai bendro pobūdžio informacija, o ne teisinė konsultacija. Dėl konkretaus jūsų atvejo vertinimo kreipkitės į teisininką.
Kas yra ES AI aktas ir kada jis įsigaliojo
ES AI aktas — tai pirmasis pasaulyje plataus masto dirbtinio intelekto reglamentas. Jis nustato, kaip Europos Sąjungoje galima kurti, tiekti ir naudoti AI sistemas. Reglamentas įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 2 d., tačiau jo nuostatos taikomos ne iš karto, o palaipsniui per maždaug 36 mėnesius.
Esminė idėja paprasta: kuo didesnė AI sistemos rizika žmonėms, tuo griežtesni reikalavimai. Tai vadinama rizika grįstu požiūriu.
Etapinis taikymas: pagrindinės datos
Reglamentas įsigalioja banguotai. Svarbiausios datos verslui:
| Data | Kas pradeda galioti |
|---|---|
| 2024-08-02 | AI aktas įsigalioja (skaičiuojami pereinamieji terminai) |
| 2025-02 (vasaris) | Draudžiamos (nepriimtinos rizikos) praktikos |
| 2025-08-02 | Bendrosios paskirties AI (GPAI) modelių prievolės |
| 2026-08-02 | Didelės rizikos sistemos (Annex III) ir skaidrumo prievolės |
| 2027-08-02 | Galutinis terminas (likusios didelės rizikos sistemos, anksčiau tiekti GPAI modeliai) |
Daugumai verslų svarbiausia data — 2026 m. rugpjūčio 2 d., nuo kurios pradeda galioti skaidrumo prievolės. Būtent jos liečia chatbotus ir AI sugeneruotą turinį.
Keturi rizikos lygiai
AI aktas visas sistemas suskirsto į keturias kategorijas pagal galimą žalą:
- Nepriimtina rizika — uždrausta. Pvz., socialinis reitingavimas (angl. social scoring), žmonių manipuliavimas pasąmonės lygmeniu, emocijų atpažinimas darbo vietoje. Tokias sistemas naudoti tiesiog negalima.
- Aukšta (didelė) rizika — leidžiama, bet su griežtais reikalavimais. Pvz., AI atrankai į darbą, kreditingumui vertinti, kritinėje infrastruktūroje. Reikia rizikos valdymo, dokumentacijos, žmogaus priežiūros ir kt.
- Ribota rizika — leidžiama su skaidrumo prievolėmis. Čia patenka dauguma įprastų verslo įrankių: pokalbių robotai, AI turinio generavimas. Pagrindinis reikalavimas — informuoti žmones.
- Minimali rizika — beveik visa kita (pvz., šlamšto filtrai, AI nuotraukų redagavime). Specialių prievolių nenumatyta.
Gera žinia daugumai: jei naudojate AI rinkodarai, klientų aptarnavimui ar tekstams, beveik visada esate ribotos arba minimalios rizikos zonoje, o ne tarp griežtai reguliuojamų didelės rizikos sistemų.
Skaidrumo prievolės: ką tai reiškia praktiškai
Tai dalis, kuri liečia daugiausiai Lietuvos įmonių. Nuo 2026 m. rugpjūčio galios šie pagrindiniai principai:
- Pokalbių robotai (chatbotai). Žmogus turi būti aiškiai informuotas, kad bendrauja su dirbtiniu intelektu, o ne su realiu darbuotoju — paprastai pokalbio pradžioje. Praktiškai užtenka trumpos pastabos, pvz. „Jums atsako AI asistentas".
- AI sugeneruotas turinys. Dirbtiniu intelektu sukurtas ar pakeistas garso, vaizdo, video ar teksto turinys turi būti pažymimas taip, kad būtų atpažįstamas kaip sugeneruotas (be kita ko, mašininiu būdu nuskaitomu formatu).
- Vadinamieji „deepfake". Jei skelbiate dirbtinai sukurtą ar pakeistą realiai atrodantį vaizdą, garsą ar video, turite atskleisti, kad tai dirbtinis turinys.
- AI tekstai viešojo intereso temomis. Jei skelbiate AI parengtą tekstą, kuriuo informuojama visuomenė viešojo intereso klausimais, tai taip pat reikia atskleisti.
Atkreipkite dėmesį: yra išimčių. Pavyzdžiui, kai turinys yra akivaizdžiai meninis, kūrybinis ar satyrinis, prievolės taikomos švelniau. Tačiau įprastam verslui paprasčiausias kelias — būti skaidriam ir nieko neslėpti.
Ką konkrečiai daryti eiliniam LT verslui
Jei naudojate AI klientų aptarnavimui, rinkodarai ar vidaus procesams, pradėti verta nuo paprastų žingsnių:
- Susidarykite AI įrankių sąrašą. Užsirašykite, kur ir kokius AI sprendimus naudojate (chatbotas svetainėje, AI tekstų generavimas, automatizacijos).
- Priskirkite rizikos lygį. Daugeliu atvejų tai bus ribota arba minimali rizika. Jei dirbate su atranka į darbą, kreditais ar panašiomis sritimis — pasitikrinkite, ar nepatenkate į didelės rizikos kategoriją.
- Pridėkite skaidrumo pranešimus. Pažymėkite, kad robotas yra AI, ir, kur reikia, paženklinkite AI sugeneruotą turinį.
- Apmokykite komandą. Kad darbuotojai žinotų, ką galima ir ko negalima daryti su AI — tam padeda struktūruoti AI mokymai.
- Tvarkingai diekite. Naujas AI funkcijas įsivedant į svetainę ar sistemas, skaidrumo reikalavimus geriausia įtraukti iš karto — tuo užsiimame teikdami AI integracijas.
O kaip dėl bendrosios paskirties AI (ChatGPT ir pan.)?
Bendrosios paskirties AI modelių (pvz., didžiųjų kalbos modelių) prievolės pirmiausia tenka jų kūrėjams ir tiekėjams, o ne kiekvienam verslui, kuris jais naudojasi. Tai reiškia, kad jums kaip naudotojui svarbiausia lieka skaidrumo dalis: aiškiai parodyti, kur naudojamas AI, ir pažymėti jo sukurtą turinį. Pati įrankio atitiktis — daugiausia paslaugos teikėjo atsakomybė.
Kodėl į tai verta žiūrėti kaip į galimybę
Skaidrumas dėl AI nėra vien biurokratija. Klientai vis labiau vertina aiškumą — kai matote, kad įmonė atvirai sako, jog jums atsako AI asistentas, pasitikėjimas auga, o ne mažėja. Tvarkingai sutvarkytos AI automatizacijos ir skaidri komunikacija tampa konkurenciniu pranašumu, o ne kliūtimi. Verslai, kurie tai padaro anksti, vėliau nepatirs skubotų pataisymų.